Virtualus ugdymas – galvos skausmas ar Alfa ir Z kartų ateitis?
Gyvo mokymo metu dėmesį išlaiko mokytojai, naudodami papildomas priemones, tačiau virtualiame ugdyme to nėra. Vaikai bet kada gali išjungti pokalbio langą ir įsijungti mėgstamą kompiuterinį žaidimą.
Pritariame, kad yra sunku poilsio erdvę paversti į darbinę, o kompiuterį – darbo įrankiu, tačiau tai įmanoma, tik reikia teisingai pasiruošti.
Nesuklysime pasakę, kad ši situacija palies visų mūsų ateitį. Tik daugės galimybių mokytis virtualiu būdu, įmonės leis dirbti iš namų, taip mažinant, patalpų nuomos išlaidas, apsipirkti, jau ir dabar galime internetu, kaip ir užsisakyti iš mėgstamo restorano vakarienę.
Organizuodami pamokas nuotoliniu būdu, išlaikome tuos pačius metodus, dėl kurių pas mus ateina klientai į gyvus užsiėmimus.
Mokytojai yra ruošiami dirbti nuotoliniu būdu, taip pat šauniai, kaip tai daro gyvai mokykloje: papildomai tobulinant vaikų kompiuterinį raštingumą, dėmesio išlaikymą bei savarankiškumą.
Bet..
🔹Reikalingas puikus interneto ryšys;
🔹Rekomenduojama rinktis kompiuterius arba planšetes, jokiu būdu nesirinkti mobilaus telefono;
🔹Įsitikinti, kad kompiuteryje ar planšetėje nėra lengvai pasiekiamų (dėmesį atitraukiančių) programėlių;
🔹Prieš bet kokį užsiėmimą virtualioje erdvėje, pasitikrinti ar tvarkingai veikia mikrofonas su kamera;
🔹Nebijoti. Leisti klysti ir mokytis.
Svarbiausia, kaip mes į tai pažvelgsime? Kaip į dar vieną galvos skausmą? Ar kaip į ateities perspektyvą?
Naujienos
Atsiliepimai
